želuotojas

מelúotojas (-is Q171, R, MŽ, N), -a smob. (1) reikalautojas atsidavimo ir ištikimybės: Aš esmi viešpatis Dievas tavo, stiprus želuotojis, atlankąsis piktenybę tėvų ant sūnų ing trečią ir ketvirtą giminę Mž584. Aš ponas tavo Dievas esmi želuotojis Dievas BB2Moz20,5. Karštu būdamas mylėtoju (želuotoju) BzB11.